Važiuodami automobiliu tikriausiai esate matę šalikelėse sukrautas didžiules krūvas medžio šakų, kelmų ir kitokių medžio atliekų. Jei anksčiau medienos atliekas palikdavo pūti iškuose dabar jas nuolat surenka specialūs vilkikai su smulkinimo įranga turinčiomis priekabomis. Per trumpą laiką kubiniai metrai medžio atliekų virsta susmulkinta biomase kuris transportuojama konteineriais į Lietuvos ir užsienio baldų fabrikus. Žievė, šakos, ūgliai smulkinami iki reikiamos frakcijos, maišomi su klijais ir kitomis atsparumą padidinančiomis medžiagomis, karštu būdu presuojamos, laminuojamos ir taip virsta baldinėmis plokštėmis, stalais, kėdėmis, spintomis ir kitais kasdien naudojamais daiktais.

Kita didžioji dalis medžio atliekų virsta kietu kuru namo šildymui. Medžio atliekos gana nesunkiai paverčiamos šilumos šaltiniu. Visų pirma biomasė turi būti išdžiovinta karštu oru arba saulės kaitroje, sumalus pramoniniais malūnais gauta masė maišoma su pjuvenomis ir suspaudžiama, galima suformuoti trijų formų kuro rūšis patalpų šildymui:

1. 6 ar 9 milimetrų diametro granules kurias iš karto galima deginti granuliniuose katiluose su automatinio kuro padavimo sistemomis arba maišyti su malkomis ir anglimis ir išgauti maksimalų naudingumo koeficientą.

2. Keturkampio formos 20×10 centimetrų presuotų pjuvenų ir drožlių briketai, dar vadinami RUF, kurie yra labai kaitrūs, ilgai dega ir pasižymi mažesniu peleningumu nei malkos.

3. Aštuoniakampio vamzdelio formos 30 centimetrų karštu presu suformuoti kuro briketai, dar vadinami Pini Kay kurių kaloringumas ir kitos charakteristikos yra panašios į anksčiau minėtų briketų.

Likusi biomasė panaudojama kaip trąšos ruošiant kompostą. Sumaišoma su žolėmis, lapais ir kitomis žaliomis atliekamos kurias komunalinės įmonės surenka iš privačių valdų. Kompostinė žemė naudojama dekoratyviniams kambario ir lauko augalams, gėlėms,  vaismedžiams ir krūmams sodinti bei tręšti.