Tai viena labiausiai saugomų vietų Lietuvoje ir viena gražiausių archeologinių vietovių aplink sostinę. Kernavė yra laikoma senąja pagoniškąja Lietuvos sostine, įsikūrusia įspūdingoje, net penkių piliakalnių, apsuptyje šalia Neries. Vadinamoji Lietuvos Troja mena dar pagonybės laikus ir baltiškąją kultūrą, kurios raida buvo gyva net 10 tūkstantmečių.

Šiandien Kernavėje galima aplankyti net 5 piliakalnius, kapinyną su nepaprasto grožio įkapėmis, sudegintas pilių bei sunykusias pirklių miesto liekanas. Visur vilnija pažintiniai takai su kruopščiai pastatytais laiptais, leidžiančiais kopti į piliakalnių viršūnes ir mėgautis akį traukiančiais vaizdiniais. Nuostabus kraštovaizdis ir kvapą gniaužiančios apžvalgos aikštelės, pažintinis Balto kalno takas su patraukliomis poilsiavietėmis atokvėpiui nepalieka abejingų.

Nepaisant šio vizualiai patrauklaus kraštovaizdžio, Kernavė yra ir visai baltų istorijai labai svarbi vietovė. Tai išties turtinga vieta, kurioje kiekvienas kalnas ar papėdė turi savo gilų ir labai svarbų istorinį įspaudą. Piliakalnių centre – pats žemiausias – Aukuro piliakalnis, kuriame, spėjama, buvo gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Kiek tolėliau stovi Aukuro kalnas, dar kitaip vadinamas Mindaugo sostu, nuo kurio matosi visi kiti piliakalniai. Pasak archeologų, ant šio piliakalnio stovėjo pilis ne kartą.

Kernavėje galima aplankyti ir archeologinės vietovės muziejų, kuriame saugoma per 14 tūkstančių eksponatų. Tai radiniai, aptikti Kernavės apylinkėse archeologinių kasinėjimų metu, kurie vyksta jau daugiau nei 40 metų. Jie mena laikotarpį nuo IX tūkst. prieš Kristų iki XVIII a. Taip pat čia laukia ir Kernavės viduramžiais stovėjusio miesto atstatytas fragmentas, kuriame pasitinka unikalūs viduramžių miesto namai, dirbtuvės, kiemai.

Be šių, istoriškai svarbių Kernavės reiškinių, galima aplankyti ir neogotikinio stiliaus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią. Be to, Kernavėje kasmet vyksta „Gyvosios archeologijos dienos“, pritraukiančios tūkstančius lankytojų ne tik iš Lietuvos.