Nuo automobilio atsiradimo 1908 metais iki šių dienų medžiagos iš kurių jie gaminami nuolat tobulėja. Tai pasakytina ne tik apie konstrukcines dalis, kėbulą, bet ir automobilio interjerą, apdailos medžiagas. Aliuminis plačiai pradėtas automobilių pramonėje ne taip jau senai. Tai viena iš patvarių alternatyvų plienui kurią pamėgo ne tik elektrinių automobilių Tesla bet ir sunkvežimių DAF, Volvo gamintojai. Gaminant automobilį žaliavos iš esmės konkuruoja tarpusavyje, kuri labiau atitinka saugumo reikalavimus, ilgaamšiškumo požiūriu. Jei kas nors apie tai būtų užsimines prieš 30 metų, liktų nesuprastas nes pasirinkimas tuo metu buvo aiškus ir paprastas – plienas, guma, dažai. Automobilių dalys tobulėja kartu su automobiliais. Kodėl aliuminis gamintojams tampa vis patrauklesnis nei plienas? Dėl dvigubai mažesnio tankio ir svorio ši medžiaga leidžia sumažinti automobilio svorį. Tai savo ruožtu leidžia sumažinti variklio galios poreikį ir kuro sąnaudas. Be to, šio svorio sumažinimo dėka automobilyje galima patalpinti didesnės talpos akumuliatorius (kurios yra labai sunkios). Deja kalbant apie važiuoklės dalis tenka pripažinti kad aliuminis nusileidžia plienui nes yra 4 kartus silpnesnis todėl reikia kad aliuminio mišinys būtų tankesnis, sumašytas su priedais jo pranašumas tampa ne toks reikšmingas. Turint omenyje kad aliuminis yra dar ir brangesnis už geležį beveik 3 kartus, bendra nauda nėra didelė. Aliuminio važiuoklės dalys nėra tokios patvarios ir ilgaamžės kaip plieninės, labiau tinka išsivysčiusioms šalims kuriose kelių dangos kokybė miestuose ir kaimuose yra aukštos kokybės. Saugumo požiūriu nustatyta kad aliuminis geriaus sugeria smūgį, krūvis pasiskirsto didesniame plote, metalo deformacijos zonos yra labiau prognozuojamos todėl gamintojai išdrįsta iš aliuminio gaminti net ir didžiulius visureigius žinodami kad jie išlaikys saugumo testus.