Vienas iš pagrindinių kiekvienos virtuvės akcentų – kaitlentė. Be šio buities prietaiso negalėtume sukurti įvairiausių kulinarinių šedevrų – sultingų kepsnių, kvapnių sriubų, maistingų košių… Dažnai iš daugybės modelių, tipų, firminių ženklų būna be galo sunku išsirinkti tinkamiausią.

Kaitlentės gali būti elektrinės, dujinės bei indukcinės. Trumpai apžvelgiant visų kaitlenčių privalumus, svarbu pabrėžti, jog kiekviena virtuvės šeimininkė dažniausiai renkasi, kokia naudotis, pagal energijos sąnaudas, priežiūrą, virtuvės dizainą, kainą, firmą.

Elektrinių kaitlenčių paviršius gaminamas iš keraminio stiklo, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog visos vienodos. Pagrindinis veikimo principas – šildymo elementai įšildo stiklo paviršių, kuris šilumą perduoda keptuvėms ar puodams. Šio tipo katlentės dažniausiai turi laikmatį, užraktą, greitojo įkaitinimo funkciją, žadintuvą bei keturias kaitvietes.

Į pastarąsias labai panašios yra indukcinės kaitlentės. Tokios rūšies virykles renkasi žmonės, kurie nori, jog kaitlentė greitai įkaistų. Minusas tas, jog energijos sunaudojama šiek tiek daugiau nei su kitomis. Indukcinė kaitlentė keptuvės ar puodo paviršių įkaitina labai tolygiai, todėl gaminimo procesas tampa daug lengvesnis. Dar vienas pliusas, jog visas kaitlentės paviršius beveik neįšyla, todėl  nėra netikėto nudegimų pavojaus. Iš esmės indukcinės kaitlentės yra vienos iš patogiausių viryklių.

Yra galimybė elektrinę kaitlentę derinti su dujine. Tokios kaitlentės laibai patogios tuo atveju, jeigu netikėtai dingo elektra, o dujų yra. Dujinės kaitlentės dažniausiai turi stiklo arba nerūdijančio plieno pagrindą, emaliuotus (arba ketaus) indų laikiklius. Svarbu paminėti, jog dažnai žmogui dujos asocijuojasi su sprogimais, nesaugumu ir kitomis blogybėmis. Dujinės kaitlentės saugios – daugelyje yra įrengti vožtuvai, kurie nutraukia dujų tiekimą automatiškai, kuomet ugnis užgęsta. Tad nėra ko baimintis.